Facebook

Twitter

Specialistai: vyresniems pradėti naudotis internetu dažnai reikia tik paskatinimo

Lietuvoje prieigą prie interneto turi keturi iš penkių šalies namų ūkių, tačiau technologinė atskirtis ir informacinio raštingumo stoka labiausiai matoma tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Specialistai perspėja, kad baimė klausti, mokytis ir konsultuotis yra bene pagrindinė technologinės atskirties priežastis, net nemokamo interneto Lietuvoje – apstu.

Didžiausia atskirtis – tarp vyresnio amžiaus žmonių

Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje 16–24 metų amžiaus gyventojų grupėje internetu naudojasi beveik visi, o 65–74 metų amžiaus grupėje – vos 39 proc.

IMG 0107 1„Skirtingų kartų skaitmeniniai įgūdžiai smarkiai skiriasi. Dažnai manoma, kad taip yra todėl, jog vyresnio amžiaus žmonės mažiau imlūs naujovėms, jiems sunkiau susigaudyti, o ir poreikis naudotis internetu gerokai mažesnis. Tačiau daugybė pavyzdžių rodo, kad amžius tikrai nėra kliūtis naudotis internetu, o įgyti skaitmeniniai gebėjimai pagyvenusiems žmonėms atveria naujas galimybes. Todėl idėją apie tai, jog internetas prieinamas ir reikalingas visiems, skleidžiame kuo plačiau“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ ekspertas Algimantas Merkys.

Pasak jo, skaitmeniniai vyresnių žmonių įgūdžiai padeda jungti kartas, sumažinti socialinę atskirtį, palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, bendrauti su jais dažniau, taip pat internetu gauti kasdien reikalingos informacijos bei paslaugų.

„Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudoja beveik pusė šalies gyventojų. Šiuo požiūriu nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio neatsiliekame, tačiau geresni skaitmeninio raštingumo įgūdžiai paskatintų šiomis paslaugomis naudotis kur kas dažniau. Tuo labiau, kad to išmokti pageidauja daugelis interneto naujokų”, - pastebi ekspertas.

Nenori, nes nemoka?

Anot A. Merkio, net du trečdaliai Lietuvos namų ūkių, neturinčių interneto prieigos, nurodo, kad internetas jiems nereikalingas, tačiau gana daug žmonių sąžiningai prisipažįsta tam tiesiog stokojantys reikalingų įgūdžių.

„Eurostato duomenimis, 21 proc. internetu nesinaudojančių Lietuvos gyventojų kaip priežastį nurodo reikiamų įgūdžių stoką, ir tik 2 proc. jų nurodo per didelę įrangos kainą. Įdomu, kad Europos Sąjungos mastu brangi įranga yra pagrindinis kliuvinys net 25 proc. internetu nesinaudojančių gyventojų“, – teigia A. Merkys.

Amžius yra svarbus veiksnys, lemiantis interneto naudojimo tikslus. Jaunimas bendrauja socialiniuose tinkluose, susirašinėja. Tuo tarpu vyresni gyventojai dažniausiai skaito naujienas internete, ieško informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra.

„Suprantama, kad internetas naudojamas skirtingais tikslais bei įvairiems poreikiams. Tačiau labiausiai norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurie juo išvis nesinaudoja. Vieni galbūt net nežino, nuo ko pradėti, kiti galbūt kartą pabandė ir jiems kas nors nepasisekė, nuvylė. Šiems vartotojams reikėtų papildomos pagalbos, norint pirmą kartą sumokėti mokesčius, deklaruoti pajamas ar pasinaudoti kita viešąja paslauga. Daugelis ateina prigąsdinti įvairiais interneto baubais, juos reikia padrąsinti ir paaiškinti, kaip saugiau naudotis internetu, – aiškina jis.

Nemokamo interneto – apstu

Išeitis, anot A. Merkio, nebijoti klausti, nesigėdyti savo nežinojimo ir pasiryžti mokytis.

IMG 0073 002 1„Viešosios prieigos interneto taškų šalies bibliotekose daugiau nei tūkstantis. Ten, kur knygos, ten ir kompiuteriai bei darbuotojai, galintys pasidalyti skaitmeniniais įgūdžiais su lankytojais. Šiuo metu visoje šalyje taip pat vyksta projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai ne tik pradedantiesiems, bet ir pažengusiems. Vaikams ar artimiesiems net ir paprastus dalykus paaiškinti ir parodyti ne visada užtenka žinių ir kantrybės, o bibliotekų skaitmeniniai konsultantai visada gali čia padėti. Be to, čia internetu naudotis ne tik patogu, bet ir saugu“, – sako A. Merkys.

Nemokamus projekto „Prisijungusi Lietuva“ rengiamus skaitmeninių įgūdžių mokymus bibliotekose nuo kovo mėnesio, baigė jau 3000 žmonių. Daugiau sužinoti apie projektą ir užsiregistruoti į mokymus galite savo viešojoje bibliotekoje.